Trumpa helenistinės astrologijos istorija
4000 m. pr. Kr.
Mesopotamija. Pirmieji dangaus kūnų stebėjimai ir pranašavimai remiantis jais.
2000 -1600 m. pr. Kr.
Senojo Babilono laikotarpiu sukauptos didžiulės bibliotekos dangaus ženklų stebėjimų, kurie buvo standartizuoti ir sukurtos jų kompiliacijos. Populiariausias iš jų - Enuma Anu Enlil.
721 - 609 m. pr. Kr.
Naujojoje asirų imperijoje buvo bent 10 skirtingų astrologijos “universitetų”, juose mokėsi elitiniai astrologai, kurie reguliariai siuntė laiškus karaliams su raportais apie astronominius stebėjimus ir astrologines prognozes.Yra išlikę susirašinėjimo laiškų tarp astrologų ir karalių Esarhaddono ir Ashurbanipalo.
500 m. pr. Kr.
Mesopotamijos pasaulietinės astrologijos tekstas buvo išverstas į egiptiečių kalbą.
~5 a. pr. Kr.
Mesopotamijoje standartizuotas zodiakas, jį sudarė 12 ženklų kiekvienam ženklui skiriant po 30 laipsnių. Atsirado efemeridės, kurios leido astrologams nebestebėti dangaus kūnų judėjimo ir raiškos plika akimi. Pirmosios gimimo astrologijos koncepto užuomazgos. Anksčiausiai išlikę gimimo astrologijos brėžiniai datuojami 410 m.pr.Kr.
~3 a. pr. Kr.
Į Egiptą buvo įvežtas dvylikos ženklų zodiakas. Po to zodiakas buvo pradėtas vaizduoti ant Egipto šventyklų sienų, kapų. Kai kuriuose zodiako vaizdavimuose jau buvo inkorporuojami ir egiptiečių sukurti apie 2100 m. pr. Kr. dangaus skliauto dekanai, dabar vadinami būstais, kaip susijusios su zodiaku dalys.
1-2 a. pr. Kr.
Susiformuoja helenistinė astrologija, ji pasižymi tuo, kad turi keturias sudedamąsias dalis, kurios iki tol nebuvo apjungtos: planetas, zodiako ženklus, aspektus, būstų sistemą.
43 m. pr. Kr., 72 m. pr. Kr.
Rasti, išlikę ir datuojami ankstyviausi graikų kalba gimimo horoskopai. Abu horoskopus sudarė astrologas gyvenęs 1 a. Balbillus.
38 m. pr. Kr.
Taip pat rasti ir išlikę Egipto šventiko rašyti demotiniu raštu horoskopai.
~14-36 m.
Ankstyviausi išlikę datuojami techniniai astrologijos vadovėliai: Manilius ~ 14 m. - Astronomica ir Thrasyllus ~ 36 m. - The Tablet (Pinax). Juose abu autoriai daro išnašas į kitus anksčiau gyvavusius astrologus Hermes Trismegistus, Nechepso, Petosirį ir jų veikalus, kurie nėra išlikę pilnu pavidalu ir sunkiai datuojami.
149-150 m.
Graikas, žinomas kaip Yavanesvara, išvertė helenistinės astrologijos tekstą į sanskrito kalbą Indijoje Ujjain mieste, kurį pritaikė vietinėms religijų reikmėms, sociumui. Veikalo pavadinimas - Yavanajataka- sanskr.: yavana ‘graikai’ + jātaka ‘astrologinis gimimo horoskopo skaičiavimas’ = ‘graikiškas astrologinis gimimo horoskopo skaičiavimas’.
269-270 m.
Kitas indianizuotas graikas žinomas kaip Sphujidhvaja Yavanajataką perrašė į instrukcinę poemą, kuri iki šiol yra išlikusi. Šie veikalai turėjo didelę įtaką Indijos astrologijos vystymuisi, nes prieš tai tokios kompleksinės sistemos, kurioje būtų zodiako ženklai, planetos, aspektai ir būstai, nebuvo. Vietiniai turėjo Mėnulio “zodiaką” - nakshatras, kurį po to susiejo su helenistine sistema.
~2 a.
Apytiksliai Romos imperijos klestėjimo metu helenistinė astrologija taip pat klestėjo ir buvo plačiai praktikuojama.
~222-267 m.
Helenistinė astrologija atkeliavo ir į Sasanidų imperiją, kadangi karaliai siuntė pasiuntinius į Indiją, Kiniją, Romą surinkti mokslinių tuometinių tekstų. Atkeliavo Dorotheus iš Sidono bei Vettius Valens veikalo Anthology fragmentai. Abu išversti į vidurinę Persų kalbą - pahlavi. Šių dviejų autorių ir kelių kitų tekstai davė pagrindus Persų astrologijai vystytis. Deja, šios tradicijos šaltinių nėra daug išlikę, kadangi karo metu buvo sunaikinta daug tekstų.
~3 a.
Su lig Romos imperijos silpnėjimu prasidėjo helenistinės astrologijos nuosmūkis.
313 m.
Imperatorius Konstantinas paskelbia krikščionių religiją oficialia Romos religija.
357 m., 409 m., 425 m.
Įvesti griežti įsakai, skelbiantys astrologijos praktiką kaip neteisėtą, pradžioje astrologams siūloma pasirinkti: sudeginti savo knygas arba būti ištremtiems, po kurio laiko nepaliekama pasirinkimų ir norima atsikratyti tiek astrologais, tiek jų knygomis.
5 a.
Po Vakarų Romos žlugimo Vakarų Europoje astrologija beveik visai išnyko dėl neraštingumo, graikų kalbos neišmanymo, Romos kultūros netekties. Tuo tarpu Rytų Romoje - Bizantijoje astrologija gyvavo. 7 a. vis dar valdė Egiptą, kuris buvo vienas iš pagrindinių astrologiją praktikuojančių centrų, tai prailgino astrologijos neišnykimą.
529 m.
Bizantijos imperatorius Justinianas Atėnuose uždarė filosofijos mokyklas, kuriose buvo mokoma “pagonių” filosofijos. Vykdė astrologų persekiojimus.
619 m., 629 m., 639 m., 642 m.
619 m. Sasanidų (Persijos imperija) užgrobė Egiptą, 629 m. Bizantija jį atkovojo, 639 m. Islamo imperija užkariavo Egiptą bei 642 m. užėmė Aleksandriją. Nauja kalba, kultūra, teologija užgrobė helenistinės astrologijos tėvynę, kurioje dar gyvavo tradicija. Tai laikoma helenistinės astrologijos tradicijos pabaiga.
~8 a.
Islamo imperijoje astrologija suklestėjo atėjus Abbasidų dinastijai, kadangi jie buvo atviri mokymuisi, erudicijai bei ypatingai buvo susidomėję astrologija. Norėdami perkelti savo sostinę iš Damasko į Bagdadą, jie sušaukę astrologų grupę paprašė parinkti sėkmingiausią datą sostinės įkūrimui, ką astrologai ir padarė. 762 m. buvo įkurtas Bagdadas, kuris tapo nauju tuometiniu mokslo centru. Vieni pirmųjų išlikusių tekstų išverstų į arabų kalbą buvo astrologiniai tekstai. Dorotheus tekstai buvo išversti du kartus į arabų kalbą iš Sasanidų pahlavi kalbos, Vettius Valens Anthology, Rhetorius Compendium, Ptolemėjaus Tetrabiblos. Tuo pat metu buvo verčiami tekstai ir iš Persijos, Indijos, todėl iš visų tų šaltinių samplaikos susiformavo savita arabų astrologija. Astrologijos tekstų kalba iš graikų kalbos pasikeitė į arabų, Bagdadas tapo astrologijos centru kaip kad buvo prieš tai Aleksandrija.
12 a.
Antrojo kryžiaus žygio metu kuomet buvo užkariautos musulmonų žemės Ispanijoje, europiečiai rado didžiules bibliotekas arabiškų mokslinių knygų, tarp jų ir astrologijos 8-9 a. verstinių veikalų, todėl šios buvo pradėtos versti iš arabų į lotynų kalbą. Po didelės pertraukos astrologija vėl buvo pristatyta Europai. Tai nebuvo helenistinės astrologijos atgimimas, tai buvo ankstyvosios helenistinės, persų ir indų tradicijų mišinys.
12 a.
Šiuo metu Europoje steigėsi universitetai, astrologija buvo viena iš disciplinų. Ji buvo stipriai integruota į medicinos mokslus, todėl studentai turėjo mokėti astrologijos pagrindus, kad galėtų naudoti astrologiją kaip diagnostinę priemonę.
15 - 17 a.
Po spausdinimo mašinos išradimo lotyniški 12 a. astrologiniai vertimai iš arabų kalbos buvo išspausdinti ir plačiau prieinami žmonėms. Po Konstantinopolio griūties 1453 m. Europos mokslininkai užplūdo mirštančią Bizantiją ir į Europą atgabeno dar nematytų astrologinių graikų kalba rašytų tekstų. Renesanso laikotarpiu astrologija vėl patyrė klestėjimą. Tuo metu Europoje praktikuojama astrologija buvo 15, 16 ir 12 amžių šaltinių sintezė.
17-20 a.
Dėl įvairių socialinių, politinių ir mokslinių veiksnių astrologijos praktikavimas ir supratimas nyko. Paskutinis astrologijos sužibėjimas buvo Anglijoje astrologo William Lilly ir jo amžininkų veiklos. William Lilly išspausdino pirmąją anglų kalba astrologijos knygą Christian Astrology 1647 m. bet to neužteko, kad apsaugotų astrologiją nuo nykimo.
20 a.
20 a. pirmojoje pusėje išsivystė tai, ką mes dabar vadiname moderniąja astrologija. Alanas Leo sėkmingai populiarino ir supaprastino astrologijos technikas. Jis buvo įsitraukęs į Teosofų judėjimą, todėl astrologija pradėta asocijuoti su New age judėjimu. 1930 m. astrologas Dane Rudhyar rekonceptualizavo astrologiją kaip gilią psichologijos ir charakterio analizę. Ši koncepcija įgavo didelį populiarumą 1960-1980 m. Vakarų astrologija tapo susikoncentravusi pirmiausia į charakterio analizę ir psichologinę savistabą.